Gal jums smalsu, kaip atrodys SIMPSONAI Nr. 4?
Hey! Ar žinote, kaip atrodys SIMPSONAI Nr. 4? Tai, ko gero, geriausias žurnalo SIMPSONAI viršelis, koks tik apskritai bus išleistas. Prekyboje nuo birželio 1 d. Viduje – toks pats plakatas.
Ar norėtumėte, kad prizas būtų Simpsonų pašto ženklai?
Visi žinote, kad Amerikoje pasirodė Simpsonų pašto ženklai. How cool is that? Mes pasvarstėme, pasitarėme, pakrapštėme savo (dar neplinkančias) galvas ir nusprendėme jūsų paklausti: ar norėtumėt, kad Simpsonų žurnalo prizu taptų Simpsonų pašto ženklų komplektas? Gera motyvacija padaryti kažką naujo ir neįtikėtino, ką?
Šalutinėse naujienose: turbūt matote, kad piešinių skyrelį Ieva kasdien papildo jūsų atsiųstais piešiniais. Taip, taip – dar ne visi, gauti paštu, yra sudėti. Ir taip – mes dar skolingi jums “Baltosios varneles” komiksus. Pieškit juos toliau, mums patinka, ką darote!
Visa BNS žinutė apie pašto ženklus skamba taip:
Galbūt net Houmeris Simpsonas dabar turi ką pasakyti, ne vien tik ištarti savo žinomąjį „do’h!“.
Simpsonai – mėgstamiausia „trenkta“ amerikiečių šeima, kuri nuo ketvirtadienio turi savo pašto ženklus. Jie – pirmasis JAV televizijos serialas, vis dar transliuojamas geriausiu laiku ir pavaizduotas pašto ženkluose.
Penkių ženklų su Houmerio, Mardžės, Barto, Lizos ir mažylės Megės atvaizdais komplektas buvo išleistas švenčiant ilgiausios animacinės komedijos JAV televizijoje rodymo 20-ąjį sezoną.
„Mes sujaudinti, kad Pašto tarnyba pasirinko būtent mus, pirmenybę suteikdama mums, o ne kam nors iš tų, kurie atnešė naudą visuomenei, – sakė šio animacinio serialo vykdomasis prodiuseris Jamesas Brooksas. – Manoma, kad ženkluose turi būti mirę žmonės. Mes kažkaip sugebėjome tai apeiti“.
„Simpsonai“ debiutavo televizijoje 1989 metų gruodžio 17 dieną. Pirmoji parodyta serija buvo „Simpsonai, gaminantys ant atviros ugnies“.
Per savo gyvavimo laiką serialas pelnė 24 „Emmy“ premijas. Šiais metais televizija „Fox“ pratęsė licenciją ir parodys dar du populiaraus animacinio filmo sezonus.
„Do’h!“ – Houmerio posakis, kurį jis pavartoja kaskart, kai atsitinka kažkas nemalonaus. Posakis tapo toks populiarus, kad net buvo įtrauktas į Oksfordo žodyną.
