Sandansas 2010. Dokumentika, kurios neapsimoka praleisti

Komentarai (1) 2010 m. sausio men. 30 d.
Edvinas Pukšta

Sandanso kino festivalio įkūrėjas ir krikštatėvis Robertas Redfordas kiekvienoje spaudos konferencijoje pabrėžia, kad dokumentika yra pats svarbiausias šio renginio patiekalas. Tai tikros, intriguojančios ir aktualios istorijos, kurios praplėčia mūsų pasaulėžiūrą ir duoda naudingos informacijos. Sandanso festivalyje yra net dvi konkursinės dokumentinių filmų programos.

Man labiausiai patiko kontroversinė "Raudonoji koplyčia" (The Red Chapel), kurioje danų režisierius Madsas Brugeris ir du Danijoje užaugę korėjiečiai nutaria pasiprašyti specialaus vizito į uždarą Šiaurės Korėją. Jie apsimeta teatro trupe (vienas iš aktorių sąmoningai atsisėda į invalido vėžimėlį ir vaidina nepilnaprotį), kuri absurdišku vaidinimu provokuoja kiekvieną žingsnį prižiūrinčių inspektorių kantrybę. Apgaulingi dienoraščiai, paslapčia nufilmuota medžiaga, skandalingai atviri užkadriniai komentarai, genialios provokacijos ir kruopščiai suplanuotas melas suteikia mums unikalią progą pamatyti kitokią Šiaurės Korėją.

Įspūdingų ir unikalių vaizdų užfiksavo šveicaras Christianas Frei'us "Kosmoso turistuose" (Space Tourists) parodęs Baikonūro apylinkių kasdienybę, apnuoginęs raketų leidimo į kosmosą niuansus (po kiekvieno skrydžio ant žemės nukrenta milžiniški metalo gabalai, kuriuos noriai renka dykumos kelius pažįstantys vietiniai) ir nupiešęs Irano kilmės verslininkės Anousheh Ansari portretą. Ši moteris nepagailėjo 20 mln. JAV dolerių už savo svajonę pakilti į kosmosą.

Skausminga praeitis daužo širdis filmo "Mano tėvo nuodėmės" (Sins of My Father) veikėjams, kai Kolumbijos narkomafijos boso Pablo Escobaro sūnus ryžtasi po daugelio metų sugrįžti į gimtąją šalį ir susitikti su brutalaus tėvo nužudytų įtakingų politikų vaikais. Pasikeitęs vardą Sebastianas Marroquinas sąžiningai ir nuoširdžiai prisimena siaubingą vaikystę gansterinę imperiją susikūrusio tėvo šešėlyje, o autentiškumo prideda išlikę Pablo Escobaro telefoniniai pokalbiai.

Autentiškos egzotikos pakanka filme "Paskutinis traukinys namo" (Last Train Home) apie keliones Kinijos geležinkeliais. Kasmet prieš Naujuosius metus skirtinguose miestuose gyvenančios šeimos skuba bent trumpam susitikti ir važinėja perpildytais traukiniais ištisai per visą šalį. Reikia tai pamatyti, kad įsivaizduotumėte, kaip viskas atrodo iš tikrųjų.

Bendraujantiems per socialinius tinklus rekomenduoju nepraleisti tikros Sandanso sensacijos (Catfish), kurią nuo pat pirmojo seanso aptarinėjo festivalio dalyviai. Filmas pasakoja neįtikėtiną istoriją apie Niujorko fotografą Yanivą, kuris naiviai įtikėjo, kad per Facebooką užmezgęs kibernetinį meilės romaną susirado gražuolę Megan. Svajones sudaužė draugai, išsiaiškinę gudrią melagystę ir pasiryžę nuvažiuoti iš Niujorko į Mičigano valstijos miestelį, kur neva gyvena modeliu dirbanti mergina su 8 metų seserimi dailininke.

Loterijų organizatoriai Lietuvoje galėtų rodyti filmą "Laimingieji" (Lucky) kaip papildomą skatinamąją priemonę dar masiškiau pirkti bilietus iš terminalų. Režisierius pasakoja apie loterijos įtaką amerikiečiams, milžiniškus aukso puodus laimėjusius žmones ir laimingų numerių pasirinkimą. Kai pernai reisu Nr. 1594 skridęs lėktuvas avariniu būdu nusileido Hudsono upėje Niujoke ir niekas nežuvo, tai šie skaitmenys tapo užkrečiančiai populiarūs loterijose.

"Sankryža" (12th and Delaware) prabyla apie abortus. Mažame miestelyje vienoje sankryžos pusėje įsikūrė klinika, kurioje gydytojai daro nutraukia nėštumą, o kitoje pusėje esantį pastatą išsinuomojo "Pro-Life" organizacijos aktyvistai, mėginantys įkalbėti merginas išsaugoti kūdikio gyvybę. Režisierėms pavyko prakalbinti abi konfliktuojančias

"Nepatogios tiesos" režisierius Davisas Guggenheimas informatyviame filme "Belaukiant Supermeno" (WAITING FOR SUPERMAN) be užuolankų išnagrinėjo švietimo problemas Amerikoje ir pabrėžė kaip svarbu parinkti teisingą mokyklą savo vaikams, kurie gali nueiti klaidingais keliais.

Vokietijoje gimusios iranietės Fatimos Gezos Abdollahyan "Smūgis Irane" (Kick in Iran) supažindina su pirmaja šios šalies moterimi, kuriai pavyko patekti į Olimpines žaidynes. 19-metė Sarah Khoshjamal intensyviai ruošėsi taekvondo varžyboms Pekine, o Korano prisiskaitę religiniai lyderiai lygino merginos dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose su prostitucija ir neleido treniruotis su vyrais. Dabar perspektyvios sportininkės tikslas - Londonas. Dėl šios svajonės ir treniruočių ji nusprendė atšaukti kelionę į Sandansą. 2012 m. tikrai pasidomėsiu taekvondo olimpinėmis varžybomis.

"Rusų pamokos" (Russian Lessons) sukūrė Andrejus Nekrasovas su žmona Olga Konskaja, kuri, deje, nesulaukė premjeros. Bet šios pavardės ganėtinai aiškiai suformuluoja ribas, ko galima tikėtis. Taip gaunasi didaktiškas, vienpusiškas ir subjektyvus filmas apie Gruzijos karinį konfliktą su Rusija, kuri čia paverčiama blogiečiu.

Pasidalink su draugais: Facebook Twitter El. paštu