Aš esi tu / You am I

Tai – elementari istorija apie pabėgusio savęs suradimą gamtoje, laiduota kuklaus biudžeto ir saujos ekrano debiutantų, sumišusių su vienu kitu didmeistriu. Net baisu, kaip neintriguoja.

Taigi tie, kurie mūsų tautiečių filmus vertina pagal kriterijų „kaip lietuviškas – tai neblogas“, gali nusipirkti bilietą. Prie jų gali prisijungti ir lietuvišku kinu besidomintys, jo naujienas sekantys žiūrovai. Tiesiog kad smalsumas būtų patenkintas ir prirašytas dar vienas pliusas prie filmų sąrašo.

Kai žiūrint vakarėlio sceną ne vien mums kyla asociacija „Utenos-užveda!“, tai jau kino anekdotas.

Mums, žiūrovams, norisi didelio kino. Su istorija, dramom, konfliktais, išbaigtais personažais, o ne epizodinėm blondinėm, pakviestom tiesiog „sudalyvauti“.

Ekstazei praeinant, paprastai tariu, kad tai vienas nuostabesnių matytų (lietuviškų) filmų.

"Kinas-šviesos menas, o "Aš esi tu"- šviesus, viltingas filmas, žengęs prieš srovę, besiilgintis - mūsų laikais - ir žmonių, ir tautų, ir gamtos savitarpio prielankumo.

Tai filmas apie tai, kaip gyvenime nebūna, o būna pasakose, kurios moko gyventi, moko vertybių. (...) Nelemtas romantizmas, kuris, atgaivintas lietuviško kino peizaže, atrodo svetimkūnis. Todėl ne itin profesionalus apibūdinimas "keistas filmas" šįsyk neatrodo netikslus.

Taip būna, kai prasideda filmas, kurio pirmi kadrai nuskraidina tave toli į praeitį. Iš paauglystės atklysta vaizdai, atgimsta jausmai. Prisimeni save gulintį ant lovos ir besiklausantį „Šiaurės krypties“, dainuoja: „...vakaras čia, jis traukia tave į save...“ Taip atsitinka, kad filmas tave įtraukia. Šitas filmas toks, ir jis kalba lietuviškai.