Nuostabus protas / A Beautiful Mind

Vienas ryškiausių XX amžiaus protų. Vienas skausmingiausių jo užtemimų. Tikra Johno Forbeso Nasho gyvenimo istorija.

J.F.Nashas jaunesnysis gimė 1928-aisiais metais - tais pačiais metais, kai garsus vengrų matematikas Johnas fon Noymanas sukūrė esmines vadinamąsias “žaidimų teoremas”. Po dvidešimties metų Nashas iš esmės peržiūrėjo jo teorijas ir sukūrė naujas. Jomis paremti visi nūdienos ekonomikos modeliai.

1958-aisiais žurnalas “Fortune” paskelbė Nashą gabiausiu savo kartos mokslininku. O jau kitąmet jis atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Jam šėrė medikamentus, gydė elektrošoku, tačiau nieko nepasiekė.

Praėjo trisdešimt metų ir Nashas staiga išgijo, nors gydytojai ir tvirtino, kad šizofrenija nepagydoma. Galiausiai jie nutarė, kad Nasho diagnozė nebuvo teisinga. Bet kas gi įvyko iš tiesų?

Scenaristas Akiva Goldsmanas, pagal profesiją, beje, psichologas, sako: “Mūsų filmas pasakoja Nasho istoriją pačia plačiausia prasme. Mes užgavome esmines stygas – genialumą, vedybas, ligą, Nobelio premiją. Kitur sukūrėme dramatiškus epizodus, kurie, mūsų nuomone, artimi šio žmogaus sielai. Mūsų filmas nepretendavo tapti dokumentiniu. Daugybė jo įvykių neturi nieko bendro su realybe”.

1994 metais, po dešimtmečius trukusios kovos su liga, matematikos genijaus J.F.Nasho atradimai buvo įvertinti Nobelio premija.

Nasho motina buvo lotynų mokytoja, tėvas – inžinierius. Nepaisant Depresijos, šeima nepritekliaus nejautė. Johnas neblogai mokėsi, tačiau nuolat ginčijosi su mokytojais, mat sprendė uždavinius ne taip, kaip jie mokė, o savais būdais. 1945-aisiais jis įstojo į Pitsburgo universitetą, metus mokėsi chemijos, po to peršoko į matematikos studijas, per du metus apsigynė bakalaurą.

1947-aisiais devyniolikmetis Nashas atvyksta į Prinstono universitetą – geriausių matematikų “lizdą”. Po metų Johnas apsigina jau daktaro laipsnį. Jo darbas – vos 27 puslapių! Netrukus Nashą pakviečia dirbti korporacija “Rand”, vykdžiusi karinius užsakymus, taip pat – Masačūsetso technologijos universitetas.

Tarp jo mokinių universitete – ir Alicia Land. Gabi ir graži mergina, atvykusi iš Salvadoro mokintis fizikos. Tai ji pakeitė Nasho įpročius – kartu jie dažnai pasirodo tarp žmonių. 1957-aisiais jie susituokia, 1958-aisiais Alicia pasijunta nėščia.

1959-ųjų pradžioje Nashas, kaip įprasta, ateina į universitetą, nešinas nauju laikraščio “The New York Times” numeriu. Ir pareiškia, kad nedidelis tekstas kampe – kitos galaktikos gyventojų užšifruotas pranešimas, kurį atkoduoti gali tik jis. Kolegos palaiko tai juokeliu, tačiau oficialūs asmenys, gavę tokio turinio Nasho laišką, sureaguoja rimčiau.

1959-ųjų vasarą genijus atsiduria ligoninėje. Dėl tuo metu ypač populiarių Freudo idėjų, jo sąmonės užtemimu apkaltintas žmonos nėštumas. Tačiau Alicia pagimdo, o Johno liga nepalengvėja. Jis gydomas. Sunkiai ir skausmingai. Kelis kartus pabėga. Net į Europą. 1963-aisiais jį palieka žmona. Biografai linkę nutylėti šio laikotarpio Nasho žygius, tačiau puse lūpų užsimenama, kad genijus vedė audringą gyvenimo būdą, mylėjo tiek moteris, tiek vyrus. Sykį buvo suimtas “už nepadorius veiksmus” vyrų tualete. Susilaukė nesantuokinio vaiko.

Bet mokslo pasaulyje Nasho vardas tuo metu skambėte skambėjo. “Nasho lygsvara”, “Nasho programa”, “Nasho-Mouserio teorema” – pasaulis iš naujo atrado ir pritaikė jo teorijas geometrijoje, ekonomikoje, net kompiuterių kūrime. Tačiau naujoji mokslininkų karta beveik buvo įsitikinusi, kad Nashas senai miręs, tad 1994-aisiais, kai senyvam vyriškiui nuspręsta įteikti Nobelio premiją, tai daug kam tapo akibrokštu.

Tačiau didžiausias netikėtumas, jog ponas Nashas, pasirodo, jau kelis metus elgiasi tvarkingai ir visiškai normaliai, karts nuo karto dalyvauja matematikos seminaruose Pristone, be to, vėl gyvena su savo žmona, kuri po jų išsiskyrimo taip ir nebuvo ištekėjusi!

Žurnalistė Sylvia Nasar nedelsiant ima rašyti knygą apie Nasho gyvenimą. 1998-aisiais, knygai “Nuostabus protas” tapus bestseleriu, studija “Imagine Entertainment” nusiperka jos autorines teises net už milijoną dolerių.

Pradžioje projektu ypač domėjosi Tomas Cruise’as. Jam seniai norisi įrodyti, jog moka ne vien akinančiai šypsotis ir puikiai judinti treniruotus raumenis. Tačiau jo susidomėjimas istorija blėso ir 2000-aisiais režisierius Howardas pasiūlė vaidmenį Crowe’ui.

Tuomet, kai australas pasirašė kontraktą, jis tebuvo geras aktorius, nusifilmavęs keliuose didesniuose filmuose. 2001-aisiais, kai prasidėjo filmavimas, jis jau buvo “Oskaro” laureatas ir nauja Amerikos superžvaigždė. Tai neišėjo į naudą filmavimo darbams – studentės Pristone švilpė iš kiekvieno lango, norėdamos bent akimirkai atkreipti savo dievaičio dėmesį, tačiau Howardas nuo filmavimo grafiko nenuklydo – sutilpo vos į 40 milijonų dolerių sąmatą.

2001 metais sukurtas filmas apdovanotas keturiais „Oskarais”.