Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta / The Chronicles of Narnia: The Lion, the Witch and the Wardrobe

Keturi vaikai - dvi mergaitės ir du berniukai - sename name netikėtai randa duris, vedančias į paslaptingą pasaulį - Narniją. Tai nuostabus kraštas, kuriame gyvena kalbantys gyvūnai, kentaurai ir milžinai. Deja, ramios Narnijos dienos jau praeity - ją užvaldė Baltoji ragana. Sklinda mitas, kad nuo jos kerų išvaduoti gali keturi Žemės vaikai...

Taip pat žiūrėkite:

"Narnijos kronikos: princas Kaspijanas" (2008);
"The Chronicles of Narnia: The Voyage of the Dawn Treader" (2010);
"The Chronicles of Narnia: The Silver Chair" (2011).

Airių rašytojas C. S. Lewisas vaikams skirtą knygą „Narnijos kronikos: liūtas, ragana ir spinta“ išleido 1950 m. Per šešerius metus buvo išleistos kitos penkios serijos knygos. Iš pradžių gana nepalankiai kritikų priimtos knygos sulaukė didelio populiarumo visame pasaulyje ir tapo vaikų literatūros klasika. Iš viso parduota daugiau nei 100 milijonų Narnijos serijos knygų.

Filmo režisierius Andrew Adamsonas sukūrė filmus „Šrekas“ ir „Šrekas 2“.

Naujojoje Zelandijoje filmą kuriantį režisierių, kuris, beje, taip pat kilęs iš šios šalies, ir jo komandą pasveikino maorių gentis. Netoli studijos gyvenantys maoriai taip išreiškė savo pagarbą iš Vakarų Oklando kilusiam režisieriui, kuris gimtąsias maorių žemes parodys savo filme.

„Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“ taip pat filmuotos Čekijoje, Lenkijoje ir Amerikoje.

Filmo kūrėjai paprašė leidimo įvežti į Naująją Zelandiją 12 šiaurės elnių, tačiau jų prašymas buvo atmestas. Priežastimi tapo gripo atmaina, nuo kurios dažnai miršta elniai. Vietoj šių gyvūnų kūrėjai panaudojo specialiai treniruotus laukinius vilkus.

Naujoje Zelandijoje filmuojant masines scenas pritrūko žmonių. Vos per dvi savaites iš Oklando, Velingtono ir kitų miestų buvo surinktos papildomų žmonių grupės. Beje, visi jie turėjo būti ne jaunesni nei 50 metų arba vyresni nei 60 metų žmonės.

Vaidinti Baltąją burtininkę buvo pakviesta Michelle Pfeiffer, tačiau aktorė atsisakė vaidmens dėl šeimyninių priežasčių. Ji buvo vienintelė žymi Holivudo aktorė, pakviesta filmuotis šioje juostoje.

Vienas iš filmo prodiuserių, Douglas Greshamas, yra rašytojo C. S. Lewiso, pagal kurio knygą pastatytas šis filmas, posūnis.

C. S. Lewisas labai mėgo klausytis pagal jo knygas sukurtų radijo spektaklių, tačiau griežtai prieštaravo, kad kino ar televizijos ekrane jo nepaprastus veikėjus ir ypač gyvūnus vaidintų aktoriai. Iki šiol yra išlikęs 1963 m. C. S. Lewiso rašytas tekstas, kuriame rašoma, kad jis „visiškai nepritaria bet kokiems bandymams sukurti žmogiškus gyvūnus filme“. Jo manymu, ankstesni bandymai tai padaryti buvo „vulgarūs ir košmariški“. Išvydęs, kad vieną iš pagrindinių jo knygos personažų, išmintingą Narnijos valdovą liūtą Aslaną, vaidino žmogus, jis pasakė: „Man tai atrodo šventvagiška“.

Paklaustas, kas jam buvo sunkiausia filmuojant „Narnijos kronikas“, režisierius atsakė, kad daugiausia netikėtumų jam pateikė ne pagrindinius vaidmenis atliekantys vaikai, bet... oras! „Didžiausiu iššūkiu man tapo oras. Kuomet kūriau „Šreką“, man visai nerūpėjo, kas dedasi lauke. Šįkart nuo mano sprendimų priklausė didžiulės filmavimo grupės darbas, tačiau kaip buvo sunku, kai negalėjau įsakyti orui, kuris keitėsi pernelyg dažnai“, - juokavo A. Adamsonas, didžiąją dalį juostos nufilmavęs tolimoje Naujojoje Zelandijoje.

• Trys naujos "Narnijos kronikų 3" nuotraukos

Visos naujienos